Dienoraščio įrašas: 2011-08-12
zemuogiupievele 6 • 2 • 0
Kūryba tai - maištas.
Menininkas kuria kūrinį su tuo pačiu jausmu kaip nusikaltėlis daro nusikaltimą Dega, todėl, kad menas grėsmė visuomenės status quo. Kūryba yra maištas nusistovėjusioms visuomenės normoms ir taisyklėms, visą galinčioms jėgoms.
Tačiau patys menininkai visai neagresyvūs, jie susikaupę į savo vidinius pergyvenimus, bet būtent tai ir sudaro didžiausią grėsmę represyviai visuomenei.
Menininkai visuomet žengia visų priešakyje, tai jie yra pradininkai naujos eros, naujo laikmečio, nes nesitaiksto su esama padėtimi, pajuokia nusistovėjusią tvarką, maištauja, priešinasi jai. Istorijoje maištininkas ir šventasis dažnai tas pats asmuo, pvz. Bruno, Žana d‘Ark, jie buvo sudeginti ant laužo. Impresionistų kūryba buvo pajuokta, nes neatitiko laikmečio standartų, tačiau dabar praėjus daugiau nei šimtui metų mes ją dieviname ir grožimės. Claude Mone, Auguste Renoir, Édouard Manet ir kiti žengė pirmieji ir tik po daugelio metų jų pėdomis pasekė tūkstančiai. Menininkai praskina kelius, o paskui juos eina visi likusieji.
Kūryba tai ne tik kova su išorinėmis jėgomis, taip pat tai maištas ir kova su savimi pačiu. Kūrybiškesni žmonės skiriasi nuo paprastų, nes moka gyventi su baime, nors už tai brangiai moka. Jie jaučiasi nesaugūs, pažeidžiami, linkę pasinerti į chaosą, atsirasti prieš kažką sudėtingo, supainioto kol neatras esminės joje glūdinčios formos – tai kova su pasaulio tuštuma ir tyla.
Kūryba – nemirtingumo gavimas. Dievas iš chaoso sukuria kosmosą, suteikia formą beformei visumai.
zemuogiupievele • 0
Remtasi psichoterapeutės Genutės Petronienės pateikta medžiaga
Editos-spalvos • 0
Taip taip, meninkams galvoje sukasi tukstanciai minciu, jas jie isguldo savo darbuose. Tai kaip garinis katilas, kuris verda ir isleidziami garai, o meninkas jei tik tu garu neisleidzia - jo viduje viskas sprogsta, butent todel begale, ne tik meninku, bet ir mokslininku galu gale suserga sielos ligomis. Pavyzdziui dauguma mokslo isradeju buvo didus filosofai, kas atrodo visai nepritiktu, nes jie atrodo labai racionalus zmones, betgi filosofija - visu mokslu motina. Todel kuriant pirmiausia reikia ismokti mastyti ir analizuoti ir svarbiausia - jausti.
Anonimas • 0
Taip Edi, pritariu, o juk liaudies posakis tikslus:visi menininkai daužti ....Kodėl, mes rengiamės ne taip, suprantame kitaip, mūsų tiesos tik mums supraNtamos, mes matome tai ko kiti nemato, mes jautriai reaguojame į kritiką, mes geriausiai jaučiamės tik tarp panašių į save, o pati svarbiausia,MES EGOISTAI, atiduodame save menui, nes tai visa kas yra mumyse sukaupta turi išsilieti, nežiūrint į tai kokiom priemonėm ir ką aukojame vardan saviraiškos, vardan savo pripildytų minčių kurios išsiliejaer žodį, muziką, spalvas, akmenį ar medį, o gal geležį ar molį, skiautinį, siūlą...
Dėkoju , žemuogiųpievele, gilios mintys.AČIŪ
Aidas • 0
Smagu kad atsirado žmogus kuris vienija mus verdančius katilus kurie šioje svetainėje gan dažnai sproginėja į išore ir tuos sprogimus męs vertiname ir sprendžiame ar autorius gerai nuleido garą Malonu skaityti man pradeda patikti zemuogiupievelės rašytos mintys
zemuogiupievele • 0
Planuoju kurį laiką čia parašyti... bet tai bus įvairios mintys, skirtos ir pažengusiems ir pagrindo po kojomis dar neturintiems kūrėjams, tad aš tiesiog rašysiu, o tie kas skaitys tegu atsirenka kas jiems prie širdies
solo-vejas • 0
galvoju kad menininkas ne maistininkas o tik nebijantis pasakyti teisybe. paklausit kuo tai skiriasi? maištas tai prieštaravimas kad ir kas tai bebutu kai nepriimtina o teisybe yra ne visiems akivaizdus dalykas kartais lb nemalonus