zemuogiupievele

Dienoraščio įrašas: 2011-08-11

1530

 

Kaip tapti menininku per penkerius metus?

Mielas Žmogau trokštantis tapti menininku,
štai mano patarimai tau. Galvok apie tai, kaip apie penkerių metų planą:
- pasirink pačius įdomiausius ir labiausiai įkvepiančius kursus;
- nuosekliai išstudijuok žymių menininkų darbus;
- baik kurti vien tik iš galvos;
- tobulink vieną techniką tiek, kad ją įvaldytum tobulai;
- skaityk. Kai baigsi vieną knygą, imkis kitos, niekad nesustok to daryti. Tinka grožinė literatūra, biografijos, istorinės, mokslinės, psichologinės knygos, net ir tokios kaip pasigaminti aitvarą, bet kas;
- kiekvieną mėnesį pripildyk po eskizų bloknotą. Daryk tai paprasčiausiomis priemonėmis, tušinuku, pieštuku. Piešk tai, ką matai aplinkui, ar tiesiog išliek savo idėjas;
- įsigyk žmogaus figūros piešimo knygą. Tai bus tavo Biblija, kurios kiekvieną puslapį turėsi iškalti mintinai;
- prisimink, kad neišmokęs nupiešti bet kurio žmogaus portreto, iš tiesų taip ir nemokėsi piešti;
- aplankyk kiekvieną savo miesto muziejų. Ir lankykis ten tiek, kad gerai žinotum kiekvieną jo eksponatą. Neapsiribok vien dailės muziejais;
- pamiršk šiuolaikinį meną, kuriamą dar gyvų menininkų, bent jau penkis ateinančius metus;
- nesilankyk galerijose, kur pardavinėjami paveikslai. Geriau studijuok pasaulyje pripažintus klasikus;
- išmok žaisti šachmatais;
- pasimokyk ekonomikos;
- pabendrauk su tėvais bent kartą per savaitę;
- baik vaikščioti į kiną, kol nepamatysi visų filmų iš šio sąrašo: http://www.time.com/time/2005/100movies/the_complete_list.html
- venk televizijos, nebent tai būtų žinios ar dokumentika;
- nenaudok ipod‘o;
- jokių kompiuterinių žaidimų taip pat;
- išmok užsienio kalbą (kažkurią kitą nei rusų ar anglų);
- išmok gaminti maistą;
- pataupyk pinigus kelionei į užsienį;
- nešiukšlink;
- nusipirk skaitmeninį fotoaparatą ir kasdien jį naudok, jei aplink nematai įkvepiančių objektų fotografijoms, niekuomet nebūsi geras menininkas. Pasilik tik vieną iš dešimties padarytų nuotraukų, kitas ištrink. Tai išmokys kaip pašalinti visą mėšlą iš savo gyvenimo, atlikti teisingus sprendimus, gerai pasirinkti tai kas iš tiesų vertinga, o kas pigu;
- aplankyk seną istoriją turinčius namus;
- daugiau klausyk klasikinės muzikos ir džiazo, jei sunku tokią priimti, negalėsi pajausti gylio būdingo meno kūriniams;
- nueik į baletą, nebūtinai klasikinį. Tai išmokys pajausti žmogaus kūno grakštumą ir garso bei judesio ryšį;
- kas rytą kelkis ne vėliau aštuonių, nesvarbu kada būtum nuėjęs miegoti;
- išmok groti kokiu nors muzikos instrumentu;
- išmok plaukti;
- tesėk žodį;
- niekuomet nesistenk išaiškinti kiekvienam ką čia kuri, žmonės, kurie to klausinėja yra tiesiog kvaili;
- niekuomet sau nesiaiškink. Geriau kažko visai nedaryk, kad vėliau netektų sau aiškintis ar atsiprašinėti;
- baik svajoti ir pradėk dirbti;
Na mano nuomone, jei viso to laikysies turėtum tapti neblogu menininku:)

Versta iš angliško teksto.
 

eziukstis 0

vertingos mintys, tik aš dar pridėčiau.
- išmok taip planuoti savo laiką, kad visa tai spėtum bent pusėtinai įgyvendinti.
Nemanau, kad tai mažai. Tokie dalykai kaip savo pasirinktos meno šakos, piešimo įgūdžių tobulinimas, fotografija, mokymasis groti užima laiko. Ypač jei nesitenkini vidutiniu rezultatu.

zemuogiupievele 0

Aha, pritariu bet prisiminkim moksleivius, kurie iki trijų sėdi pamokose, grįžę lekia į dailę, iš dailės kelias valandas ruošia pamokas, ir dar atranda laiko pabendrauti su draugais ir nuveikti visokių kitokių dalykų. Be dailės jie lanko dar ir muzikos mokyklą, lauko tenisą, ar kokį kitą sporto būrelį, dalyvauja konkursuose ir olimpiadose, ir kituose miesto renginiuose...
taisyklė apie laiką yra tokia, kad kuo daugiau darai, tuo daugiau turi laiko ir daugiau padarai bet čia tik mano subjektyvi nuomonė

Aidas 0

tik mano nuomonė žmogus kuris klausinėja nėra kvailas jis tiesiog smalsus kvaili tie kurie stengęs užduoti protingus klausimus nelaukdami atsakimo

Anonimas 0

Kieta nuoroda, man netinka , nieko nesukurčiau, liktų virš galvos tik pilkas dangus, toks be jausmo, ne mano dvasiai būti įspraustai į rėmus, aš gal kaip Pirosmani, klajoklio siela, taisyklės geros, bet geras posakis, jos sukurtos tam , kad galėtum laužyti, rasti mažą plyšelį pralysti pro jį.Menininko negalima įsprausti, jis turi kvėpuoti, bet tai mano asmeninė nuomonė, o techniką įvaldoma, jei to labai norisi, kartais savaime atrandame, turi būti duota nuo aukščiau iš aukščiau, o dirbti reikia, tikrai reikia, bet tik neįsprausti į rėmus, UŽMUŠIME SAVĄJĄ PAUKŠTĘ-KŪRYBOS LAISVOSIOS MINTIES, bet tai mano asmeninė nuomonė ir patirtis.
Kai dirbdami buities darbus laukiame dažų kvapo, teptuko rankoje, mes jau kelyje į savąjį kelią, kibirkštėlė kuri įsižiebia, o iš jos jau liepsna.
Patarimas tikrai geras Žemuogių pievelę. Smagu, kad čia esi

Aidas 0

Regina Jūs perskaitėt mano mintis ir jums pavyko jas išlaisvinti parašius savo nuomonę

eziukstis 0

Aš irgi negaliu maloniai gyventi ir juolab kurti susistačiusi dienotvarkę ir jos griežtai laikydamasi. Anoks čia džiaugsmas skubėti pagal grafiką. Ir, manau, juo labiau kurti negalima per prievartą, tik tam kad įgūdžius lavintum. Jei nejauti, geriau visai nereikia. Kiek pastebėjau iš patirties, tokiom dienom vis tiek nieko gero neišeina.

Editos-spalvos 0

nu man viskas tinka, isskyrus sachmatus ir muzikos instrumenta na ir pasvajoti as laaaaaabai megstu, nu kaipgi be svajoniu

Kristut 0

aha man irgi viskas tinka ir patinka,ir norėčiau viską suspėti, tik maža problemėlė- y darbą reikia eiti Ir šeimą maitinti ir namus tvarkyti, o ir miego naktį trūksta per tuos menus kartais Gal galit kas duot receptą,kaip padaryti parą ilgesnę? Man vis mažai laiko ir mažai...tiek daug noriu suspėti...

zemuogiupievele 0

Svajonės žinoma būtinos, bet manau čia turėta galvoje tokias svajones "eh.. jeigu tapčiau menininku...", tokių svajonių reikia vengti, o verčiau tapti tuo menininku
Grafiko šiame tekste aš taip ir neradau, jei tai kas paminėta yra penkerių metų planas, tai pakankamai laisvas ir nevaržantis dalykas, o kėlimasis aštuntą yra privalumas, nes tarkim tapant iš natūros tos dienos ir taip maža, tad kuo anksčiau atsikeli tuo geriau, žiemą juk tik pora valandų yra tinkamų tapybai. Jau nuo trijų žiemą praktiškai nieko nebegali padaryti.
Na o šiaip aš praktiškai su viskuo sutikčiau kas čia paminėta, nes taip juk ir gaunas natūraliai, ir taip visa tai darai, kažkaip natūraliai..

Anonimas 0

ne, nesutinku, daug gero tose taisyklėse, bet turi būti sielos laisvė ir polėkis, čia kaip robotui, pasidedi laikrodį:keltis, pusryčiauti, tapyti, pietauti, tapyti, vieną dieną praleidau, pridedu į šeštus metus, lieku šeštiems metams
Jei žmogus baigęs dailės mokslus, jam jau nereikia tų penkių metų, o jei nebaigęs ir nesiruošia mokytis, jis laisvas kūrėjas
klajokli valkata Niko
Tbilisio užeigų teplioriau
Kachetijos kalnų keistuoli
švarkelis juodas ir fetro skrybėlė
tu valkata juodų naktų
su žvaigždėmis ir sidabrine mėnesiena
taip kvepia vynuogių rausva
svaigaus gyvenimo
raudono vyno
pabiro žiedlapiais
raudonų rožių
juoda klijuotė
raudonų rožių milijonas
kafešatano dainininkei
vynuogių kvapu
gyvenimas kvepėjo
didinga iškaba kaip kelrodė žvaigždė
kažkur kampe
voratinkliuose miega
Margo vilioklė
šokiu į sūkurį gyvenimo aistrų
aštriais spygliais
giliai
dažų dėžė
juoda klijuotė
valkatos gyvenimas
raudono vyno svaigulys

zemuogiupievele 0

O kada ta riba, kai nebereikia mokytis....? gyveni ir mokaisi ir net vieno gyvenimo nepakanka, kad taptum meistru... Ar žinot, kad talento reikia tik 10 proc. iš 100, o visa kita yra juodas darbas.. laisvė ir polėkis, sutinku, bet juk ta euforinė būsena ir aistra būtent ir kyla kai darai darai darai ir padarai... o tai apie ką kalbat, tai bohemiškas gyvenimas, nieko bendro neturintis su menu iš didžiosios M, nes bohema iš prancūzų kalbos išvertus reikštų čigonyną

Anonimas 0

Žemuogėle, su viskuo sutinku, kad reikia dirbti, puikiai tai žinau,kiap tik skaitau apie dailininkę D.Kasčiūnaitę ,,Metuose'' bet būk gera, paskaityk apie Pirosmanį, labai intriguoja, juk prieš pora metų jo paroda su kariniu lėktuvu buvo atvežta į lietuvą, visų pirma turi būti talentas, o tada darbas, technika kartais randama.
Bochemiškas gyvenimas, pritariu, naikina ne tik išvidaus, bet ir iš išorės, o dėl čigonino, na jie laisvės paukščiai nesiginčiju, ne man, aš jau per sena, o už mano nugaros nėra bochemos tik noras kurti