Kūrybinis kelias

"kai menininko dvasia atgyja žmoguje, jis tampa išradinga, ieškančia, bebaime, išraiškinga būtybe. Tuomet jis įdomus ir sau ir kitiems. Jis sudrumsčia nusistovėjusią tvarką, jaudina, nušviečia ir atveria duris geresniam suvokimui. Kai tie, kurie neperskaitę knygos ją užverčia ir padeda į šalį, menininkas ją atverčia ir parodo, jog ten yra daugybė įdomių puslapių" Robert Henri The art spirit, 1923 m.

Mes nesimokome rašyti ir skaityti tam, kad taptume poetais ar rašytojais, taip pat ir dailė, jos mokytis galima net ir neturint tikslo tapti menininku, piešimas padeda išmokti mąstyti ir matyti kitaip. Tapti įdomia ir kūribinga asmenybe.

Visos piešimo užduotys yra vienodai sudėtingos ir reikalauja tokio paties technikos išmanymo ir matymo. Nesvarbu ar pieštume rutulį, ar žmogaus figūrą. Išmokus matyti, pradedame mokytis kaip tai ką matome perkelti ant popieriaus.

"Tuomet kai tu kalbėjai, jog turėčiau tapti dailininku, aš galvojau, jog kalbi labai nepraktiškai ir praleisdavau tai pro ausis. Cassagne Piešimo abėcėlės gidas kaip nupiešti perspektyvą, padėjo atsikratyti abejonių, po savaitės jau piešiau virtuvės interjerą su krosnimi, kėde, stalu ir langu - viskas buvo savo vietose, ant savo kojų tuo tarpu kai ankstesni tokie bandymai atrodydavo mėgėjiškai ir blogai sukomponuoti" Vincent Van Gogh (Iš laiško broliui Teo, kuris jam pasiūlė tapti dailininku)

Taigi pradėkime. Nenorėkime visko iš karto. Keliaukim žingnelis po žingsnelio kūrybiniu keliu. Pagrindinės taisyklės, kurias turime žinoti yra šios: turime pajausti objektų briaunas ir sugebėti jas perkelti į popieriaus lapą, suvokti erdvę, kurioje yra objektai, taip pat objektų tarpusavio santykius, pajausti kaip žaidžia šviesa ir šešėlis, bei mokėti sutvarkyti visumą. Kad įsisavintume šiuos dalykus, nereikia daug lavinti ranką, pirmiausia reikia išmokti tai pastebėti.

Dailininkai į visa ką mato žiūri abstrakčiai. Jiems visiškai nesiskiria obuolys, nuo žmogaus akies, ar medžio šaka, nuo rankos. Tai ką jie mato ir nori nupiešti vadina tiesiog objektu. Pasirinkime savo piešimo objektą ir apžiūrėkime jį. Tačiau jau nebe taip kaip anksčiau. Mums nebeįdomu ar jis valgomas, ar nevalgomas, bjaurus ar gražus ir kas tai yra. Dabar mums svarbiausia įsižiūrėjus atrasti liniją žyminčią objekto briaunas, nustatyti objekto dydį lyginant su kitais, jei komponuojame kelis objektus, nustatykime kuris yra didesnis, kuris mažesnis ir kiek skiriasi dydžiai. Pats svarbiausias dalykas norit tikroviškai perteikti objektą, įsižiūrėti kaip krinta šviesa, kur yra šviesos šaltinis ir kokiu kampu krinta ant mūsų objekto. Jei yra šviesa, visuomet bus ir šešėlis, tai labai paprasta, nes mūsų pasaulis sudarytas iš priešybių, ing ir jang, diena ir naktis, vyras ir moteris, žiema ir vasara ir t.t. taigi kaip šešėlis slysta objektu ir kaip nuo jo krenta ant paviršiaus ant kurio jis padėtas. Mūsų objektas neatrodys natūraliai, jei bus nupieštas vienišas baltame popieriaus lape. Apžiūrėkime kas yra aplink jį, tai nebūtinai kiti objektai, jei tai stalas, ant kurio jis padėtas, koks jis, ar šviesesnis ar tamsesnis už objektą, kas yra už objekto? Kokioje jis erdvėje?

Tik atradę ir šimtus kartų taip apžiūrėję šimtus objektų galime imtis pieštuko. Ir tik įvaldę piešimą, galime imtis dažų.

Sėkmės!